- žiovaloti
- žiovalóti, -ója, -ójo Db, NdŽ, Drsk, žióvaloti, -oja, -ojo Krkš žr. žiovaliuoti: 1. Nežiovalók čia atsistojus Stk. Gal kad jy tep an jo nežiovalótų, ir jis gal kitep klausytų Kpč. Ko tep žiovaloji, kad net per ausis spiegia Pns. 2. Klausai, ką tas žiovala žióvaloja Mrj. Šneka, žiovalója nei šį, nei tą KzR. Žiovalójai žiovalójai, ir niekas tavę nepaklausė Šlvn. \ žiovaloti; pažiovaloti
Dictionary of the Lithuanian Language.